Šios dienos tikslas – didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą bei žmonių toleranciją. Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą bei žmonių toleranciją.
Žmonės su Dauno sindromu turi lengvesnę ar sunkesnę protinę negalią: jie neišmoksta abstrakčiai, logiškai mąstyti, sunkiai įsimena, negali ilgam sukaupti dėmesio. Protinio atsilikimo sunkumo neįmanoma numatyti ankstyvoje kūdikystėje. Tai paaiškėja vaikui augant. Chromosomų perteklius lemia, kad vaikutis su Dauno sindromu nuo pat mažens vystosi lėčiau, tačiau dauguma tokių vaikų galės vaikščioti, bėgioti, laipioti, nemaža jų dalis išmoks bent kiek kalbėti bei patys apsitarnauti buityje (pavalgyti, apsirengti, nusiprausti, susišukuoti, pasinaudoti tualetu).
Vaikui su Dauno sindromu bei jį auginančiai šeimai jau nuo pat gimimo prireikia specialistų pagalbos.
Dauno sindromą turintys žmonės paprastai negali įsisavinti akademinių žinių, tačiau juos galima išmokyti savarankiškai apsitarnauti ar atlikti nesudėtingus konkrečius darbus, todėl vaikų su Dauno sindromu mokymas nukreiptas į jų asmens higienos, namų ruošos bei savitvarkos įgūdžių formavimą ir lavinimą.
Visi vaikai su Dauno sindromu yra unikalios asmenybės su savo ypatybėmis ir gebėjimais. Jeigu apie 1910 metus turintys Dauno sindromą išgyvendavo tik iki 9 metų, tai dabar gyvena iki 60 metų ir ilgiau.
Pagal knygą Dauno sindromas: patarimai tėvams ir specialistams.
Mokymo priemonė / Autorių kolektyvas. – Vilnius, VU leidykla, 2016;
VU Vaikų ligoninės Vaikų raidos centro bei
Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos informaciją.
Nuotr. administratorė Evelina Romeiko
