Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Balandžio 7 – 11 dienomis vyko Erasmus+ suaugusiųjų mobilumo projekto vizitas Barselonoje, kurio metu buvo susipažinta su Katalonijos globos ir įvaikinimo sistema.

Atstovai iš skirtingų Lietuvos regionų, tarp kurių buvo ir Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro Globos centro Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotas asmuo Alina Vengrovska, susitiko su vietinėmis organizacijomis, dirbančiomis globos ir įvaikinimo srityje, bendravo su globėjų šeimomis.

Šis vizitas tapo ne tik profesinio augimo, bet ir bendrystės patirtimi.
Visa komanda grįžo įkvėpta, praturtėjusi naujomis idėjomis ir motyvuota tęsti prasmingą darbą Lietuvoje. Projektą finansuoja ES.

#ErasmusPlus #GimkAsociacija #Globa #TuGaliTaptiNamais

Miela Krizių centro bendrumene, draugai ir visi geros valios žmonės,

šių metų Velykos – ilgai lauktos, todėl atbundanti gamta tik dar labiau simbolizuoja pergalę – gyvybės prieš sąstingį, vilties prieš abejingumą, ryškių spalvų prieš pilkumą.

Šventės proga visiems linkime nuolatinio pavasarinės gaivos ir atgimimo pojūčio, leidžiančio pamatyti, kad gyvenimas yra gražus. Tegu Velykų varpeliai pažadina pavasarį širdyse! Linkime sveikatos, meilės, džiaugsmo ir šilto bendrystės jausmo.

Ačiū Jums visiems, kad esate kartu – Jūsų gerumas keičia pasaulį!

Direktorė Leokadija Pavtel ir Centro bendruomenė.
Nuotr. dienos centras “Kriauklelė”,
dienos centras “Draugystės namai”, 
šeiminiai namai (Naujoji 18).

Dingusių žmonių šeimų paramos centras dalijasi Taikaus šeimos konfliktų sprendimo gidu

Vartykite ir skaitykite gidą čia. 

Pagal Dingusių žmonių šeimų paramos centro informaciją 
parengė administratorė E. Romeiko

Kalvelių kaimo Šeiminių namų paaugliai kartu su darbuotojomis balandžio 12 d. prisidėjo prie Vilniaus rajono “Darom” akcijos. Šį kartą nusprendė sutvarkyti aplinką prie Kūlių tvenkinio. Globotiniai su dideliu entuziazmu rinko šiukšles ir mokėsi rūpintis gamta, juk tvarka ir švara joje priklauso nuo mūsų pačių. Po smagios ir turiningos veiklos visi kartu pasidarė pikniką, grožėjosi gamta bei gerėjosi puikiu oru. 
 

Grįžus namo globotinių laukė kūrybinė veikla – verbų rišimo edukacija, o sekmadienio rytą kiekvienas su pasididžiavimu, rankose laikydami savo rankomis surištas verbas, nuskubėjo į bažnyčią.

Turiningą savaitgalį jaunuoliai užbaigė Akropolio “Apollo” kine žiūrėdami filmą “Potvynis”.

Administratorė E. Romeiko,
socialinės darbuotojos A. Vilkin, I. Žilinskienė,
individualios priežiūros darbuotoja B. Bobinienė

Balandžio 9 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro Globos centro specialistai dalyvavo konferencijoje „Įtraukusis ugdymas – mokykla visiems“, kuri vyko Bezdonių „Saulėtekio“ pagrindinėje mokykloje bei pristatė Globos centro veiklą.

„Įtraukusis ugdymas – mokykla visiems“ subūrė švietimo bendruomenės narius, pedagogus, tėvus, specialistus bei sprendimų priėmėjus diskusijai apie įtraukaus ugdymo svarbą ir praktinį įgyvendinimą Vilniaus rajono mokyklose. Renginio metu buvo akcentuota, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik mokymasis kartu vienoje klasėje, bet ir pagarba įvairovei, individualių poreikių atpažinimas bei mokyklos gebėjimas prisitaikyti prie kiekvieno vaiko. Konferencijoje pristatyti sėkmingi įtraukiojo ugdymo pavyzdžiai, aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria mokyklos, bei aptarti praktiniai sprendimai, padedantys kurti mokyklą, atvirą visiems. Pranešimus skaitė Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro direktorė Leokadija Pavtel, socialinė darbuotoja Almira Didžiokienė, socialinė darbuotoja Natalija Piskligina Marcinkevič, socialinė darbuotoja Greta Čiurylienė ir socialinė darbuotoja Alicija Jermak. Mokyklų švietimo ekspertai, specialieji pedagogai, psichologai ir mokyklų atstovai, pasidalino savo patirtimi bei įžvalgomis. Renginyje taip pat vyko diskusijos, kuriose dalyviai gilino žinias apie individualių ugdymosi poreikių atpažinimą, mokymo(si) pritaikymą bei bendradarbiavimo svarbą tarp pedagogų, tėvų ir švietimo pagalbos specialistų. Konferencija dar kartą patvirtino, kad įtraukusis ugdymas yra svarbus žingsnis siekiant lygių galimybių ir kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui, o sėkmei būtinas visų švietimo bendruomenės narių bendradarbiavimas, atvirumas ir noras keistis.

Socialinė darbuotoja, globos koordinatorė A. Jermak

Dalinamės Vilniaus rajono savivaldybės straipsniu ir specialistų (Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija) rekomendacijomis.

Reaguodama į pastaruoju metu viešai nuskambėjusius skaudžius įvykius dėl vaikų savižalos ar net mirties atvejų, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Jaunųjų psichiatrų asociacija ragina tėvus, artimuosius, ugdymo įstaigų darbuotojus būti budriais ir pastebėti vaikų ir paauglių pernelyg didelį įsitraukimą į socialinius tinklus ir jų susidomėjimą juose plintančiais pavojingais iššūkiais bei „žaidimais“. Dalis šių žaidimų gali atrodyti kaip pramoga ar išbandymas, tačiau iš tiesų gali būti pavojingi vaiko ar aplinkinių sveikatai ar net gyvybei.

Kaip tėvams ir artimiesiems atpažinti grėsmes?
Tėvai ir artimieji turėtų būti ypač budrūs, jei bendravimas socialiniuose tinkluose skatina atlikti pavojingus veiksmus (pvz., savęs žalojimą, dusinimąsi, nuodingų medžiagų vartojimą ir pan.) Tokiais atvejais gali būti naudojamas psichologinis spaudimas, gėdinimas ar grasinimai, viskas gali prasidėti kaip nekaltas „žaidimas“, bet palaipsniui užduotys gali tapti vis pavojingesnės. Svarbu žinoti, kad aukomis dažniau gali tapti emociškai jautresni vaikai ir paaugliai, kurie ieško dėmesio, supratimo ar priklausymo grupei jausmo.

6 patarimai, kaip elgtis:

1. Domėkitės savo vaiko virtualiu gyvenimu. Skirkite dėmesio pokalbiams apie tai, ką vaikas veikia internete, su kuo bendrauja, kokius kanalus seka, kokį turinį vartoja. Kadangi kiekvienam vartotojui algoritmas parenka skirtingą turinį, tai, ką programėlėse matote jūs, gali labai skirtis nuo to, ką mato jūsų vaikas. Atkreipkite dėmesį, ar vaikas nenaudoja amžiui netinkamų programėlių (pavyzdžiui, „TikTok“, „Snapchat“ ir „Messenger“ leidžiama nuo 13 metų).
2. Stiprinkite emocinį ryšį su vaiku. Vaikai, kurie jaučia tėvų paramą ir supratimą, rečiau įsitraukia į pavojingas veiklas.
3. Stebėkite elgesio pokyčius. Atkreipkite dėmesį, jei vaikas tapo uždaras, jaučiate nuotaikų svyravimus, sutriko jo miegas ar apetitas, pastebėjote savižalos požymių (pvz., po ilgomis rankovėmis slepiamos žaizdos), vis daugiau laiko leidžia prie ekranų.
4. Susitarkite dėl saugaus elgesio internete. Kalbėkite su vaikais apie tai, kad internete galima sutikti ne tik naudingos, bet ir klaidinančios ar pavojingos informacijos. Paaiškinkite, jog prašymai siųsti asmenines nuotraukas, dalintis duomenimis ar dalyvauti slaptuose iššūkiuose gali būti pavojingi ir apie tai reikia pasitarti su suaugusiuoju.
5. Saugokite vaiką pasitelkdami technologijas. Naudokite apsaugos programas, įdiekite tėvų kontrolės programas ar filtrus, kurie leidžia stebėti, kokiu turiniu domisi vaikas. Nustatykite limitus, kiek vaikas gali praleisti laiko prie ekrano.
6. Laiku kreipkitės pagalbos. Jei įtariate, kad vaikas patiria psichologinį spaudimą, savižalą ar yra išnaudojamas – nedelskite ir kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, policiją ar kitas institucijas.

Kur kreiptis pagalbos?

Vaikai ar paaugliai gali skambinti nemokamais emocinės pagalbos telefonais anonimiškai į vaikulinija.lt tel. 116 111 (kasdien 11.00–23.00) ar jaunimolinija.lt tel. 0 800 28888 (visą parą).

Tėvai gali anonimiškai kreiptis į Tėvų liniją tel. 0 800 900 12.

Psichologinių krizių pagalbos centras (pkpc.lt arba telefonu 1815) teikia skubią, profesionalią, nemokamą, anonimišką psichologinę pagalbą bendruomenėms, organizacijoms, šeimoms, kurios susiduria su netikėtais ir sukrečiančiais įvykiais – smurtine mirtimi, savižudybe, staigia mirtimi dėl ligos ar kitų priežasčių. Konsultantai-psichologai suteiks skubią konsultaciją ir nukreips į Mobiliąją komandą, kuri teikia individualias ir grupines konsultacijas įvykio paveiktiems žmonėms.
Jei jūsų vaikas turi psichologinių sunkumų ar psichikos sutrikimų požymių, kreipkitės į psichikos sveikatos centrą, kur dirba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras su specialistų komanda.
Jei jūsų aplinkoje kas nors šiuo metu vartoja pavojingą medžiagą ar atlieka kitą sveikatą trikdantį veiksmą ar skatina tai daryti – skambinkite 112.

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko pagal VRSA.LT straipsnį
bei SAM ir Jaunųjų psichiatrų asociacijos parengtą informaciją.
Nuotr. Pixabay

Belaukiant Šv. Velykų ir artėjant Verbų Sekmadieniui dienos centras “Draugystės namai” prisipildęs spalvų ir pakvipęs pavasariu, pavirto tikromis dirbtuvėmis, kur verbos, kiaušiniai ir dekoracijos netilpo patalpose, tad vaikai papuošė netgi krūmus lauke.

Administratorė E. Romeiko,
nuotr. užimtumo specialistė I. Dzengo

Saulėtą sekmadienio popietę Kalvelių kaimo šeiminių namų jaunuoliai apsilankė Dekaniškių alpakų pievoje. Paaugliai ne tik galėjo pamaitinti ir paglostyti nuostabius gyvūnėlius, bet ir dalyvavo edukacijoje. 

Socialinė darbuotoja Ana Vilkin

Antrus metus Lietuva jungiasi prie pasaulinės iniciatyvos  – balandžio mėnuo skelbiamas seksualinio smurto prevencijos mėnesiu. Jo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinio pobūdžio nusikaltimus, skatinti kreiptis pagalbos ir naikinti su tuo susijusius mitus. Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradeda informacinę kampaniją „Nukentėjai nuo seksualinio smurto? Prabilk“. Skirtingose Lietuvos savivaldybėse vyks įvairūs renginiai skirti seksualinio smurto prevencijai.

Seksualinis priekabiavimas Lietuvoje – dažna, bet vis dar nutylima problema. Jį patiria net 8 iš 10 žmonių – namuose, viešosiose erdvėse, darbo vietose ir kitoje aplinkoje. 2023 m. atliktas M. Sarafinaitės ir N. Ramanauskaitės tyrimas atskleidė, kad 77 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su seksualiniu priekabiavimu. Nepaisant seksualinio smurto paplitimo, pagalbos kreipiasi vos kas penktas nukentėjęs žmogus. Dažniausiai tai moterys, tačiau seksualinį smurtą patiria ir mergaitės, berniukai bei vyrai.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto? 
PRABILK
Nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba
+370 661 69 990 (I–V 13:00 val. – 17:00 val.)
pagalba@prabilk.lt
www.prabilk.lt

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, nuo 2012 iki 2022-ųjų elektros ir elektronikos gaminių tiekimas į Europos Sąjungos šalis išaugo beveik dvigubai – 2022 metais jų buvo įvežta daugiau nei 14 mln. tonų. Tiesa, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas taip pat augo, per pastarąjį dešimtmetį – nuo 3 iki 5 mln. tonų per metus. Lietuvoje, lyginant pastaruosius kelerius metus, šių atliekų surinkimas kasmet auga maždaug 10 proc. Visgi, skaičiuojant elektros ir elektronikos atliekų kiekį, tenkantį vienam gyventojui, dar turime, kur pasitempti: jei ES vidurkis – 11 kg, tai Lietuvoje vienam žmogui tenkantis šių atliekų kiekis – 7,6 kg. ♻♻♻

Elektronikos įrenginiams patekus į mišrių atliekų konteinerius, o vėliau – į sąvartynus, iš jų į dirvožemį ir vandenį gali išsiskirti švino, gyvsidabrio ir kadmio, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Be to, kartu su elektronika dažnai išmetamos ir ličio jonų baterijos, kurios mechaniškai pažeistos gali užsidegti ar sprogti.♻♻♻♻♻♻♻

Nuo šių metų balandžio 1 d. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre galima palikti nešiojamų baterijų atliekas bei smulkias elektronines atliekas bei buitinius prietaisus.
Tokią galimybę mums suteikė “Man rūpi rytojus”, atvežę rūšiavimo dėžes. ♻♻♻♻♻

„Man rūpi rytojus“ yra Gamintojų ir importuotojų asociacijos ir VšĮ „Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija“ organizuojamos elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalis.♻♻♻♻♻♻♻♻

„Man rūpi rytojus“ koordinuoja Elektros ir elektroninės įrangos ir baterijų ir akumuliatorių atliekų priėmimo vietų veiklą. Priėmimo vietose nemokamai arba sumokant iš gyventojų ir verslo yra priimamos visų rūšių ir kategorijų elektros ir elektroninės įrangos bei baterijų ir akumuliatorių atliekos.♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻♻

Nemokamas buitinės technikos išvežimas

Parengė administratorė E. Romeiko pagal manrupirytojus.lt
Nuotr. E. Romeiko, Pixabay.com