Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Kviečiame visus, ir mažus ir didelius, į kasmetinę, jau devintą kartą organizuojamą, tapusią tradicija Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro organizuojamą vaikų, globėjų, įtėvių ir visų prijaučiančių žmonių šventę “MEILĖ KURIA ŠEIMĄ”!!!

Šventė vyks 2025 m. liepos 3 d. 13 val. Kalveliuose
(Vilniaus g. 13).

Jūsų lauks vaišės (picos, dešrainiai, popkornas, kiti saldumynai) ir pramogos (Šaulių sąjungos, Pasienio, Gaisrinės ir Policijos tarnybos, putos, žaidimai, loterija, foto budelė ir daug kitų).

Lauksime Tavęs!

Pametinukai – tai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir iššūkis tėvams, kurie siekia užtikrinti, kad abu vaikai jaustųsi vienodai mylimi, svarbūs ir saugūs. Vaiko teisių gynėjams dažnai tenka išgirsti, kad tėvai, auginantys mažus vaikus, susiduria su dilema kaip paskirstyti dėmesį, kai abu mažyliai turi didelius emocinius ir fizinius poreikius. Tad patarimais, kaip dalinti meilę ir rūpestį, kad nė vienam jo netrūktų, dalinasi vaiko teisių gynėja Aistė Šiuipienė.

„Net jeigu jūsų vaikai panašaus amžiaus, jų charakteriai ir reakcijos gali labai skirtis. Vienas gali būti jautresnis, labiau reikšti emocijas, o kitas – labiau savarankiškas. Tėvų arba globėjų užduotis – pastebėti šiuos vaikų skirtumus ir atitinkamai prisitaikyti“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Aistė Šiuipienė.

Lygiavertis dėmesys, bet skirtingi jo parodymo būdai
Vaiko teisių gynėjai primena, kad labai svarbu suvokti, jog lygiavertis dėmesys nebūtinai reiškia visiškai vienodą laiką ar veiklas: „Visų pirma, lygiavertis dėmesys reiškia jautrumą kiekvieno vaiko poreikiams ir gebėjimą užtikrinti, kad nė vienas nesijaustų paliktas nuošalyje.“
Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai šeimoje vienas iš vaikų yra itin prisirišęs ir reikalauja daugiau fizinio kontakto, tokiu atveju, anot vaiko teisių gynėjos A. Šiuipienės, tėvai gali skirti papildomo laiko apsikabinimams, raminimui. Tačiau kitam vaikui gali norėtis daugiau dėmesio per bendras veiklas, pokalbius ar žaidimus. Tad jis labiau vertins pasivaikščiojimą parke ar stalo žaidimų vakarą.
Tad idealiausia „aukso viduriuko“ ieškoti vieną dieną skiriant vieno vaiko pomėgiams, kitą – kito. Arba, jei šeimoje yra abu tėvai, pasidalinti ir pusdienį su vaikais leisti atskirai: mama su vienu vaiku, tėtis su kitu.

Broliai ir seserys – ne konkurentai
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vaikai ima konkuruoti dėl tėvų dėmesio. Vaiko teisių gynėjai primena tėvams, kad svarbiausia tokiu atveju priminti ir nuolat puoselėti vaikų tarpusavio ryšį.
Natūralu, kad kartais mažiesiems tenka priminti, kad jie ne konkurentai dėl tėvų dėmesio, o broliai ir seserys, kurie gali tapti geriausiais draugais. Tėvai gali skatinti bendras veiklas, kurios stiprintų jų tarpusavio ryšį: žaidimus, kūrybines veiklas ar tiesiog mokyti juos dalintis ir rūpintis vienas kitu. Tačiau tuo pačiu svarbu užtikrinti, kad nė vienas iš vaikų nejaustų pareigos nuolat nusileisti kitam – abu turi būti girdimi ir gerbiami.

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
Nuotr. Pixabay

Pagerėjus orui ir pasirodžius saulei šeiminių namų Kalvelių k. kolektyvas kartu su vaikais noriai gražina savo aplinką. Darbas žmogų puošia :)))
   

Socialinė darbuotoja B. Bocevič

Gebėjimas drąsiai ir be agresijos išsakyti savo nuomonę (net ir kitiems nepatogią), apginti savo poziciją, ištarti NE – vadinamas asertyvumu. Kokie ženklai išduoda, kad jums trūksta asertyvumo?

1. Vengiate būti kritikuojami ar atstumti, nors pastebite, kad tai jums kenkia.

Pričiumpate save, kad prikandate liežuvį situacijose, kai reikėtų save išreikšti. Jaučiate, kad dažnai paminami jūsų poreikiai, paniekinamos jūsų ribos. Normalu, kad mes trokštame priklausyti bendruomenei. Normalu ir bijoti, kad nepaklusnumas mus iš šios bendruomenės išspirs. Problema kyla tada, kai šios baimės mus paralyžiuoja. Nesiimame jokių produktyvių veiksmų. Net jeigu sąlygos baisios, taikstomės. Taikstomės vien dėl to, kad nebūtume atstumti.

2. Pasyvi agresija yra jūsų mėgstama komunikacijos forma.

Kada žmonės renkasi pasyvią agresiją? Dažniausiai tada, kai bijo pasekmių, susijusių su atviru nuomonės išsakymu. Pasyvi agresija leidžia nepasitenkinimą, kritiką, pyktį išreikšti subtiliau. Mes vis dar darome poveikį pašnekovui, bet tarsi sumažiname savo rizikas.  Atvirą agresiją bent jau lengva atpažinti (ir imtis veiksmų), o pasyvi agresija įneša daug neaiškumo, abejonių ir disfunkcinės tarpusavio dinamikos, kuri gali užsitęsti metų metus.

3. „Kompromisas“ dažniausiai reiškia, kad jūs nusileidžiate.

Apgalvokite pastarųjų savaičių ar pastarojo mėnesio kompromisus, į kuriuos leidotės darbe ar namuose. Nesvarbu, kokia tema diskutavote. Esminis klausimas: ar bendras sutarimas buvo maždaug per vidurį, ar kažkuris nusileidote daugiau? Jeigu jūs NUOLAT būnate tas, kuris nuolaidžiauja, kokia pagrindinė to priežastis? Jei atsakymas yra „mane vargina nesutarimai“ arba „noriu įtikti, patikti, nekelti bėdų“ – tai aiški užuomina, kad jums trūksta asertyvumo įrankių. 

4. Jūsų bandymai išsakyti nuomonę subliūkšta.

Jūs bandote išreikšti drąsesnę, stipresnę nuomonę, tačiau susidūrę su opozicija iškart pasiduodate. Galite turėti visus reikiamus argumentus, tačiau vos pajuntate aplinkinių priešiškumą – kažkas nutinka: lūžta balsas, dreba širdis, linksta kojos. Viskas, ko norite, tai kuo greičiau dingti iš nepatogios situacijos.

5. Jaučiate gilų nepasitenkinimą.

Psichologo Leono Seltzerio teigimu, asertyvumo stygius brangiai kainuoja: tikėtina, kad svarbiausi mūsų poreikiai lieka nepatenkinti. Žmonės, kurie renkasi pasyvų nutylėjimą, ypač dažnai jaučiasi nesuprasti, nevertinami. Svarbu suprasti, kad dažniausiai aplinkinių nesupratimas NĖRA automatinis įrodymas, jog esate nemylimi. Tai tiesiog ženklas, kad žmonėms aiškiai neiškomunikuojate savo lūkesčių (t. y. jie nežino, ko trokštate). 

6. Jums sunku suformuluoti, kas konkrečiai jūsų netenkina.

Vienas akivaizdžiausių ženklų, kad jums trūksta asertyvumo – nesugebėjimas pasakyti, kas jus iš tikrųjų pykdo, kelia nerimą ar liūdina. Jums baisu, kad pradėjus nuoširdžiai šnekėtis paaiškės: vertybiniai skirtumai milžiniški, jų neįmanoma išspręsti. Todėl jautrias temas stengiatės apeiti ratu, leidžiate sau kritikuoti tik neesminius dalykus.

Visas stripsnis čia.

Pagal psichologijatau.lt parengė administratorė E. Romeiko
Nuotr. Pixabay

Šeimininių namų Rukainių k. globotiniai kiekvieną sekmadienį laisvalaikį leidžia aktyviai Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“. Lanko plaukimo pamokas. 
Baseinas – tai vieta, kurioje vaikučiai mokosi plaukti, susipažįsta su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, mokosi įvertinti savo fizines galimybes konkrečiose situacijose.
Vanduo yra gera terpė vaikams sveikai augti ir formuotis: čia jie grūdinasi, formuoja higienos įpročius, lavina kūną ir protą.

Socialinė darbuotoja A. Kalonienė

Nuotr. individualios priežiūros darbuotoja L. Podvorska

Organizacijos „Gelbėkit vaikus” ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vykdo apklausą „Mano jausmų pasaulis“.
Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie jau prisidėjote prie jos įgyvendinimo.

Tačiau mums, kaip organizacijai, dirbančiai vaikų labui, labai svarbu išgirsti kuo daugiau Lietuvos vaikų balsų ir sužinoti, kaip jie jaučiasi.

Vilniaus tarptautinis klubas ir šiemet organizavo festivalį vaikams BŪKIME KARTU.

Tai bendruomeniškumą ir kūrybišką bendravimą skatinantis festivalis, vykęs 2025 m. gegužės 31 d. nuostabioje gamtos apsuptyje – „Viva Green Resort“. Šį kartą festivalio globėja buvo Ispanijos abasadorė p. Maria Nieves Blanco Diaz. Festivalis BŪKIME KARTU  paliko nepakartojamą įspūdį – tai buvo šventė, kurioje jautėsi bendrystės, kūrybos ir pozityvumo dvasia. Jau nuo pat atvykimo jautėsi ypatinga atmosfera: draugiški žmonės, spalvingos dekoracijos ir džiaugsminga muzika kūrė jausmą, kad esame vienoje didelėje bendruomenėje. Šioje nuostabioje šventėje dalyvavo vaikai iš dienos centro “Kriauklelė” ir dienos centro “Draugystės namai”.
   

Užimtumo specialistės I. Žarina, I Dzengo

Empatija – vienas svarbiausių gebėjimų, padedantis kurti stiprius tarpusavio santykius, išvengti konfliktų ir užaugti atsakingu, supratingu žmogumi. Empatiški vaikai geriau suvokia tiek savo, tiek ir kitų jausmus, lengviau sprendžia nesutarimus ir geba būti atidūs savo ir aplinkinių emocijoms. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pastabi, kad empatija nėra įgimtas bruožas – ji ugdoma nuo pirmųjų gyvenimo metų, o svarbiausi mokytojai šioje kelionėje yra tėvai bei artimiausia aplinka. Kaip auginti vaiką empatišku žmogumi, pataria vaiko teisių gynėja Eidvilė Jokubauskaitė.

Anot vaiko teisių gynėjos Eidvilės Jokubauskaitės, neretai pačios efektyviausios pamokos dažniausiai slypi kasdienybėje: „Galbūt pagalbos prireikia draugui ir tuomet kartu su vaiku galite bandyti padėti,  o gal matote sužeistą gyvūną ir kartu skambinate aplinkosaugininkams, laukiate, kol jie atvyks ir prižiūrite sužeistą gyvūną. Be to, galima kartu su vaiku dalyvauti labdaros akcijose, savanoriauti. Tokiu atveju ugdysite ne tik empatiją, bet ir bendravimo įgūdžius.“

Vaiko teisių gynėja E. Jokubauskaitė pastebi, kad geriausiai įsimename tas pamokas, kurios buvo parodytos praktiškai. Vaikas mokosi iš to, ką mato ir girdi, tad suaugusiesiems pašnekovė pirmiausia pataria bendraujant tarpusavyje ir su vaiku patiems būti empatijos pavyzdžiu.

Tad, žvelgiant į situaciją, kai brolis su sese susipyko dėl sugriautos smėlio pilies, itin svarbi galimybė susėsti su šeima ir išsikalbėti: „Gavę progą nurimti ir pasikalbėti su tėvais, vaikai galės ramiai susėsti ir, padedami tėvų, susitaikyti.  Svarbiausia, kad abu vaikai jaustų, kad jų jausmai svarbūs ir bus išklausyti. Tačiau taip pat vaikus svarbu mokyti, kaip išreikšti savo emocijas, neskaudinant kitų. Švelnus, pagarbus ir kantrus bendravimas iš tėvų pusės mokys ir vaikus kantrybės bei empatijos.“

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
Nuotr. Pixabay

2025-05-21 14 val. vyks profesinės sąjungos steigimasis Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre. 

Kviečiame dalyvauti. 

Topic: profesinė sąjunga
Time: May 21, 2025 02:00 PM Helsinki
Join Zoom Meeting
https://us04web.zoom.us/j/73474701779?pwd=Aps6p6bg8pP1XJGNKFGqloFrD9WEG1.1

VVTAI atestuotas asmuo A. Didžiokienė