Vaikų nuotraukų viešinti internete nederėtų, nes šitaip yra prarandama kontrolė ir padidinama vaiko fizinio pagrobimo rizika. Pavojinga, nes patalpinus vaiko nuotrauką internete gali būti įvykdytas skaitmeninis pagrobimas (kai kas nors paima/panaudoja vaiko atvaizdą iš socialinių medijų tam, kad suteiktų jam naują tabatybę). Kai vyresni vaikai gali išreikšti savo nuomonę dėl jų nuotraukų viešinimo, tai kūdikiai ar maži vaikai to padaryti negali, šitaip jie neturi galimybės sutikti ar paprieštarauti. Vaiko nuotraukos viešinimas internete (socialinėse medijose), gali neigiamai paveikti vaiko ateitį.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą įtvirtinta Konstitucijos 22 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.
Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra ginama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, įtvirtinta jos 8 straipsnyje. Teisė į atvaizdą pripažįstama privataus asmens gyvenimo sudėtine dalimi, dėl to asmens nuotrauka gali būti paviešinta tik nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų, turint teisėtą tikslą bei egzistuojant būtinumui demokratinėje visuomenėje.
Sutikimą skelbti informaciją apie nepilnamečio asmens privatų gyvenimą gali duoti jo atstovai pagal įstatymą – tėvai (įtėviai, globėjai) (CPK 38 straipsnio 4 dalis). Taigi tik pats asmuo, o jei jis yra nepilnametis – tai jo tėvai (įtėviai, globėjai) gali spręsti dėl sutikimo naudoti asmens atvaizdą. Nepilnamečio vaiko atstovų pagal įstatymą diskrecija duoti tokį
sutikimą ir jo paskirtis, tikslai yra ribojami vaiko interesų apsauga.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės
informacijos skleidimas.
Lietuvos Aukščiausias Teismas pabrėžia, kad privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia
tai, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų.
Taip pat Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymi, jog įvertinus, ar asmeniui dėl jo teisės į atvaizdą pažeidimo buvo padaryta neturtinės žalos ir ar dėl jos atlyginimo nepakanka vien teisės pažeidimo pripažinimo, tai turi būti priteista žalos atlyginimo suma. Svarbu kiekvienu konkrečiu atveju pagal bylos faktines aplinkybes nustatyti tai, ar asmuo galėjo patirti ir patyrė dėl teisės į atvaizdą pažeidimo neigiamus emocinius padarinius, kurie atitiktų CK 6. 250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.). Neturtinė žala apima platų įvairių išgyvenimų spektrą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo pripažįstama, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą, bejėgiškumo jausmą, frustraciją, nepatogumus, nerimą ir sielvartą , įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą ir pan.
TEISĖS AKTAI, UŽTIKRINANTYS VAIKO TEISĘ Į ATVAIZDĄ
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
2.22 straipsnis. Teisė į atvaizdą
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
2.23 straipsnis. Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga - Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
7 straipsnis. Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą - Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apasaugos konvencija
8 straipsnis. Privataus gyvenimo gerbimas - Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija
12 ir 13 straipsniai. Vaiko nuomonė ir jos išraiškos laisvė
Rekomenduojame paskaityti —>ATVAIZDO NAUDOJIMO ATMINTINĖ
Teisė į atvaizdą | SKAITMENINIO TURINIO ŽENKLINIMO (lnb.lt)
Parengė administratorė Evelina Romeiko
pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinę bylą 3K-3-22/2012
Dėl teisės į atvaizdą pažeidimo
Nuotr. Pixabay.com
