PAAUGLYS TAMPA SUAUGUSIU – KĄ MES IŠGYVENAME

Paauglystė visiems mums – ir vaikams, ir suaugusiems – nepaprastai svarbus gyvenimo etapas. Vaikams jis  yra baigiamasis suaugimo tarpsnis, kurio svarbiausias uždavinys yra savęs atradimo, „aš‘‘ susiformavimo , kitaip tariant, savosios tapatybės įgijimo metas. Suaugusiesiems – tai ypatingai pakitusių vaiko poreikių, santykių su juo, elgesio ir prisitaikymo prie jo momentas. Pati paauglystė, lyginant ją su visu žmogaus gyvenimu, trunka santykinai neilgą laikotarpį – vidutiniškai septynerius metus, tačiau mūsų išgyvenimuose ir prisiminimuose ji dažnai palieka neišdildomus įspūdžius. Anglų kalboje paauglys dažnai apibrėžiamas terminu teenager, žinant, kad šioje kalboje po skaičiaus 12 (nuo 13 iki 19) vartojama priesaga -teen gerai nusako paauglystės trukmę. Nenuostabu, kad ją „atrado“ britų psichologas Stanley Hallas 1904 m. Tuomet pirmą kartą į vaiką buvo pažvelgta ne kaip į mažą suaugusį, o kaip į žmogų, kurio vieta ne darbe, o namuose ir mokykloje, kurį tėvai vis dar privalo saugoti ir globoti, suteikti pastogę, sudaryti sąlygas toliau mokytis ir augti.

Suaugusiuoju  vaikas pamažu tampa, kuomet jo organizme prasideda du lygiagretūs procesai: fizinis vystymasis (lytinė branda) ir psichologinis brendimas (elgesio formavimasis). Kai abu šie procesai vyksta tolygiai, sinchroniškai, tiek paauglys, tiek jo tėvai ar globėjai patiria  mažesnius sunkumus ir nesusipratimus. Lytinis brendimas prasideda, kai smegenų ląstelės ima siųsti signalus vaiko kūne esančioms liaukoms, kurios išskiria lytinius hormonus. Dėl to paauglio organizme vyksta trys pagrindiniai pokyčiai: vystosi lyties organai, sparčiai auga kūnas ir keičiasi vaiko smegenų struktūra. Nenustebkime, kai vieną dieną visi mėgstami žaislai bus surinkti į dėžes ir keliaus į rūsį, o jų vietą ant durų ir sienų užims ryškūs plakatai su pop grupių ar įspūdingo grožio top modelių vaizdais. Tuomet svarbiausiais klausimais jūsų vaikui taps jo paties išvaizda bei santykiai su bendraamžiais ir priešinga lytimi. Augimas ne vienam paaugliui sukelia rūpesčių, stebint savo ištįsusias rankas ir kojas bei nuspuogavusį veidą. Paauglystėje kaulų augimas paprastai yra spartesnis nei raumenų, ir tai  sukelia  jūsų vaikams objektyvų fizinį nuovargį.  „Vis guli ant sofos, geriau imtumeis kokio darbo„- sakome suirzę. Lytinis brendimas sukelia neįtikėtinus fizinius, emocinius ir psichologinius pokyčius – vaikas turi išmokti prie jų prisitaikyti,  o t. p. palaikyti santykius su bendraamžiais, kurie dabar tampa pačiais svarbiausiais jo gyvenime, mokytis mokykloje,  sugebėti sutarti su tėvais, o dažnai – ir išgyventi pirmąją gyvenime meilę. Tėvams šiuo nepaprastu laikotarpiu svarbu tai suprasti, išlikti šalia ir būti kantresniems.

Psichologinė raida. Tikriausiai daugelis esame pastebėję, kad neretai paaugliai pasielgia neapgalvotai, o kartais – ir akivaizdžiai kvailai. Jie niekina pavojus, būna nepaprastai įžeidūs, subjurusios nuotaikos ar kraštutinai emocingi. Šiame amžiuje jie gali būti ir netikėtai žiaurūs tiek savo žodžiais, tiek ir veiksmais. Kodėl taip vyksta? Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad , jie, kaip ir vaikai,  nuolat testuoja aplinką ir tikrina mūsų ribas. Tačiau tikroji problemos priežastis slypi paauglio galvos smegenų specifikoje. Sudėtingiausios ir tik žmogui būdingos kaktinės smegenų žievės dalies , atsakingos už aukščiausius žmogiškuosius išgyvenimus, tokius kaip ateities numatymas, moraliniai pasirinkimai, priežasties – pasekmės ryšių suvokimas ir pan., formavimasis baigiasi tik žmogui sulaukus dvidešimties metų. Kaip veikia paauglio smegenys, įdomiai atskleidžia vienas eksperimentas. Rizika dažnai patraukia paauglius, jie sunkiai randa tinkamiausią sprendimą, ypač, kai reikia veikti aiškiai ir greitai. Dviems žmonių grupėms
– suaugusiesiems ir paaugliams – buvo pasiūlyta priimti sprendimą ir paspausti atitinkantį jį mygtuką „taip „ arba „ne“. Vienais atvejais pasiūlytos situacijos buvo saugios, kitais – rizikingos. Saugių situacijų atveju abi grupės mygtukus nuspaudė vienodu greičiu. Rizikingos situacijos atveju (ar plaukiotumėte baseine kartu su rykliu?) reakcijos greitis pastebimai išsiskyrė. Džiugino tai, kad paaugliai, kaip ir suaugusieji ,palaikė plaukiojimo su rykliu idėją prastu pasirinkimu, bet jie sprendimo priėmimui sugaišo gerokai daugiau laiko. Ką parodė šis eksperimentas? Magnetinio rezonanso tomografu peržiūrėjus suaugusiųjų ir paauglių smegenų atvaizdus, buvo pastebėta, kad, priimant sprendimus, suaugusiųjų smegenyse buvo aktyvuota zona, atsakinga už veiksmų numatymą, planavimą, pasekmes, o paauglių atveju „švytėjo“ smegenų sritys, atsakingos už mąstymą. Galime teigti, kad jie analizavo situaciją, skaidė ją į etapus ir priėmė teisingą sprendimą, bet tam jiems reikėjo žymiai daugiau laiko, kurio neretai gyvenime gali pritrūkti. Atsidūrę rizikingose situacijose, augantys vaikai yra labiau įtakojami emocijų, draugų pavyzdžio ar baimės pasirodyti silpniems ir pan. Suaugusiųjų neigiamas atsakymas buvo greitas ir vienareikšmiškas. Tuo tarpu paaugliai ilgai „aiškinosi“ situaciją – ar didelis bus tas ryklys, koks baseino ilgis, gal tas ryklys nepavojingas. Po ilgų svarstymų paaugliai priėmė sprendimą – baseine su rykliu neplaukiosime!

Tikiuosi, ši informacija padės tėvams ir globėjams suprasti, kas motyvuoja jų augančius vaikus, kaip jie mąsto ir priima sprendimus.

Apie santykius su suaugusiais. Kaip jau buvo minėta, viena pagrindinių paauglystės misijų yra sukurti savą, nepakartojamą jų kartos pasaulį, kuris esmingai skirtųsi nuo tėvų skonio, stiliaus, mados, kalbėjimo manieros ir pan. Energijos, kurią paaugliai skiria savęs įtvirtinimui, jiems galima tik pavydėti. Nenuostabu, kad dažną šeimą, auginančią ir auklėjančią jaunąją kartą, lydi konfliktai ir prieštaravimai. Kaip jų išgyventi mažiau ir spręsti juos konstruktyviau? Paminėsiu ir aptarsiu aštuonetą dažniau pasitaikančių paauglių naudojamų priemonių ir manipuliacijų, skirtų tėvų autoritetų nuvainikavimui ir savo tikslų pasiekimui.

Temos vengimas. Paauglys ginčijasi su tėvais, nuolatos keisdamas pokalbio temą. Ginčas gali prasidėti dėl nepatenkinamo matematikos įvertinimo ar gauto dvejeto iš lietuvių literatūros, o po keliolikos minučių jūs jau turėsite jam paaiškinti globalaus klimato atšilimo priežastis ar nuotolinio mokymosi per karantiną sunkumus. Kitaip tariant, jūsų vaikas stengsis kiekvienu jam palankiu momentu nepastebimai keisti pokalbio temas, stengdamas išvengti jūsų klausimo esmės.

Dėmesio atitraukimas ar išblaškymas. Siekdamas savo tikslų, paauglys gali meistriškai pasirinkti laiką, kai jūs esate kažkuo svarbiu užimti. Jis tyliai ir nedaugžodžiaudamas paprašys jūsų kažko, kas gali atrodyti visai nereikšminga. Laikas bus pasirinktas tada, kai jūs kalbate telefonu, bendraujate su kitu šeimos nariu, pykstatės su sutuoktiniu ar slaugote ligonį.

Baimė. Tėvai nerimauja ir baiminasi dėl daugelio dalykų, kurie gali ištikti jų vaikus. Kartais tėvų ar globėjų baimės sukimba į ištisą nenutrūkstamą grandinę. Vaikas prastai mokosi, pateks blogų draugų įtakon, neįgis specialybės, anksti ištekės ar ves, bus nelaimingas ir t.t. Pakanka paaugliui užsiminti, kad jis ruošiasi mesti mokyklą ar išvykti pas draugą į užsienį, ir nerimastingi tėvai linksta pritarti viskam „dėl šventos ramybės“.

Kaltės jausmas. Neretai jis  slypi tėvų ar globėjų širdyse. Mes klausiame savęs, ar viską, ar gerai padarėme savo vaiko labui, ar neįvyko kokių nors nepataisomų klaidų. Ypač  šis jausmas slegia išsiskyrusius tėvus ar vienišas mamas. Atrodytų, kad paaugliai turėtų atliepti į šį tėvų jausmą, suprasti jį, tačiau neretai jie  puikiai atpažįsta šį tėvų nerimą ir meistriškai moka jį panaudoti savo tikslams pasiekti.

Kiršinimas. Esama paauglių, kurie yra įgudę pasinaudoti tėvų ar jų giminių nesantaika, jų priešiškumu. Ypač tai nutinka, kai šeimose suaugusiųjų santykiai yra nenuoširdūs ar konfliktiški. Tokiose šeimose susidaro puikios sąlygos augančiam vaikui šlietis prie to suaugusiojo, kurio nuomonė jam šiuo metu yra palankiausia.

Derybos, dalyvaujant liudininkams. Paprastai tais liudininkais tampa jūsų vaiko draugai. Situacija, dėl kurios kertasi jūsų nuomonės, būtinai aptariama, dalyvaujant bendraamžiams, kuriems „uždraustas vaisius“ jau seniai leistas. Paaugliai, suvokdami jūsų norą būti gera mama ar tėčiu, galimai pasitelks grupinę galią.

Kančios demonstravimas. Kaip priemonę jus paveikti, dažniau naudoja mergaitės. Jos gali raudoti, užsidaryti savyje, demonstruoti tokią kančią, kad tėvams tampa nepakeliamai sunku. Kančia atrodo tokia įtikinama, kad belieka nusileisti.

Išsekinimas. Iš pažiūros paprasta, bet pakankamai efektyvi tikslo siekimo priemonė. Prašymas seka prašymą, tai trunka kankinančiai ilgai, pasikartoja įvairiu dažnumu. Tie patys prašymai jus gali užklupti pačiose netikėčiausiose situacijose. „Lašas po lašo…„ – šiai situacijai labiausiai tinkanti patarlė.

Tai tik keletas aspektų iš be galo įdomaus ir nelengvo gyvenimo su augančiu ir bręstančiu žmogumi. Demonstruodami besąlygišką meilę savo vaikams, turime nepamiršti ir neprarasti tvirtumo ir atsakomybės už juos dėmenų.

Psichologas  Ričardas Pabiržis