Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje per pastaruosius du dešimtmečius vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau kaip pastebi Bernardinai.lt, valstybėje jais dar nėra tinkamai rūpinamasi – taip, kaip tai numato seniai ratifikuota JT Vaiko teisių konvencija. Vaikų, patiriančių skurdą, žalą, skriaudas, smurtą, žalojimus, dingimą ir mirtį, skaičiai nemažėja. Vaikų likimai būna įvairūs – kaip ir priežastys, dėl kurių jie patenka į laikinąją arba nuolatinę globą ir mūsų įstaigos globotiniai – ne išimtis.
Socialinio darbuotojo dienos progą surengėme apskritojo stalo diskusiją tema “Globojamų vaikų gerovė”. Pradžiai sveikinimo žodį tarė direktorė Leokadija Pavtel bei Globos (rūpybos) ir Intensyvios krizių įveikimo pagalbos padalinių vadovė Edita Kunigel-Zajankovskaja. Socialinė darbuotoja l. e. globos centro vadovo pareigas Alina Vengrovska parinko labai jaudinantį trumpametražį filmą Removed (atskirtoji), kurį pažiūrėjus prasidėjo refleksijos, o emocingai ir jautriai pasisakyti norėjo kiekvienas darbuotojas. Viskas, ko nori be tėvų globos likęs vaikas yra meilė, priėmimas ir saugumas. Kai buvome maži visi kažko bijojome, o šių vaikų baimės daug gilesnės. Filmu siekiama atkreipti dėmesį į vaikų globos svarbą, vaiko išgyvenimus, kelionę, vaiko patirtį jo paties akimis. Citata iš filmo “Removed”: “Vaiko praeitis, jo istorija nėra jo kaltė. Ir tai neturi lemti jo ateities”. Prie kavos arba arbatos puodelio buvo aptarta situacija mūsų įstaigoje.
Vaikučiai į mūsų įstaigą atvyksta su emocinėmis, psichologinėmis traumomis, nes tėvų nepriežiūra, įvairios priklausomybės vaikus labai giliai sužeidžia. Labai svarbus tampa bendradarbiavimas su gydytojais, psichologais, specialistais, nes toji fizinė ir emocinė trauma veikia tiek vaiką, tiek su juo bendraujančius ir dirbančius žmones. Vaikas patiria traumą ir tada, kai yra atskirtas nuo savo šaknų – nuo biologinių tėvų. Normalu, kad patekęs į svetimą aplinką, kur jam staiga reikia susidurti su naujais žmonėmis, naujais kvapais, naujais garsais, jis būna neramus, irzlus, daug verkia. Vaiko akys dažnai pasako, koks jis yra išsigandęs.
Kinų patarlė sako, kad vaiko gyvenimas – tarsi popieriaus lapas: kiekvienas praeivis palieka jame pėdsaką, ir labai svarbu apie tai nepamiršti, dirbant su jais. Mūsų įstaiga rūpinasi vaikų gerove, dirbant su vaiku suteikiame jam galimybę augti kiek įmanoma sveikam bei gyventi saugioje aplinkoje, vadovaujamies vaiko interesais, stengiamės jam padėti gauti gerą išsilavinimą, priežiūrą ir gydymą, taip pat sudaromos palankios sąlygos vaiko formaliam ir neformaliam ugdymui bei profesijai įgyti. Mums labia svarbu, kad į mūsų įstaigą patekęs vaikas jaustusi mylimu ir vertingu, o taip pat jaustųsi visaverte asmenybe, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Juk deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meiles erdvė. Diskusiją užbaigėme J. Korčako žodžiais “Vaikas netaps žmogumi, jis jau yra žmogus”, ir svarbu tai visada atsiminti.
Džiaugiamės, kad šią dieną kartu su mumis buvo visų padalinių darbuotojų atstovai. Taip pat gražu, kad mus aplankė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyriaus vedėja Kristina Malinovska su šiltais ir nuoširdžiais sveikinimais. Taip pat širdingai dėkojame Vilniaus rajono savivaldybės administracijai už perduotas saldžias dovanėles!
Administratorė Evelina Romeiko
