Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) – laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.
Globos trukmė – iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa. Per šį laiką vaikas gali būti sugrąžintas į biologinę šeimą, jam gali būti nustatyta nuolatinė globa arba jis gali būti įvaikintas.
Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) – nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Nuolatinė globa skiriasi nuo laikinosios tuo, kad yra nustatoma teismo sprendimu, kuriuo tėvams apribojama tėvų valdžia, ir tęsiasi iki vaiko pilnametystės.
Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.
Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
BUDINTIS GLOBOTOJAS – tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga – rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Jis, savo ruožtu, teikia ir organizuoja socialines paslaugas, pagal vaiko ir budinčio globotojo poreikius teikia jiems visapusišką pagalbą, bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Palyginimui, nuolatinis globotojas (rūpintojas) rūpinasi vaiku ilgiau nei 12 mėnesių (dažnai – iki pilnametystės).
Visą informaciją apie atlygį budinčiam globotojui rasite čia (Budintis globotojas: koks tai darbas ir ką reikia žinoti? | Vilniaus rajono savivaldybė (vrsa.lt))
Nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos globos sistemoje pradeda veikti nuolatinio globotojo institutas, kuriuo siekiama, kad kuo daugiau vaikų, likusių be tėvų globos, augtų šeimose.
Nuolatinis globotojas gaus atlygį ir galės prižiūrėti vaikus, kurie susiduria su įvairiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose:
- Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, gobos (rūpybos) ar įvaikinimo patirtį;
- Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus;
- Vaikus, turinčius du ir daugiau brolius, seseris;
- Vaikus, turinčius nepilnametį tėva, motiną;
- Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar)nepagydomus raidos ir (ar) psichikos sutrikimus, negalią;
- Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų;
- Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių;
- Vaikas (-ai) užaugs pas nuolatinį globotoją iki kol sueis pilnametystė.
Norintys tapti nuolatiniais globotojais privalės turėti bent vienerių metų vaikų globos patirtį bei su norimu prižiūrėti vaiku turės būti nesusijęs giminystės ryšiais.
