Saulėtą sekmadienio popietę keli vaikai iš šeiminių namų Rukainiose praleido lankydamiesi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose bei Energetikos ir technikos muziejuje, kur iš arčiau galėjo pamatyti ir susipažinti su technikos įvairove, svorio kitimu skirtingose planetose. Vaikai pasivaikščiojo vis labiau pavasarėjančio Vilniaus gatvalėmis, o galiausiai pačiuožinėjo Akropolio ledu.
Socialinė darbuotoja J. Vidzickaja
Pasitinkant pavasarį ir minint tiek svarbių dienų, taip pat nebūdami abejingi gamtai, šeiminių namų (Naujoji g.) globotiniai prie namų iškėlė inkilus, pasipuošė namus, o darbuotojos gaminosi paukščiukus iš vilnos. Kelti inkilus sugrįžtantiems sparnuočiams prieš daugiau nei šimtmetį Lietuvoje sugalvojo prof. Tadas Ivanauskas, o šiandien šią tradiciją puoselėja miškininkai, gamtininkai, moksleiviai bei gamtai neabejingi paukščių mylėtojai.
Kovo 10 d. – nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas – 40 paukščių diena. taip ši diena vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.
Kovo 20 d. paminėjome pavasario lygiadienį (Žemės dieną), kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas. Tai astronominio pavasario pradžia, nes nuo šio meto dienos trukmė tampa ilgesnė už nakties trukmę ir vis ilgėja iki Joninių (trumpiausios nakties). Dabar lygiadienis švenčiamas visame pasaulyje išvakarėse, kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena, kurią minėtina diena 1971 m. paskelbė Jungtinės Tautos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Žemės dieną Lietuvoje įteisino 1992 m. Šią dieną Lietuvos Aplinkos ministerija organizuoja šventinius reginius, kūrybines akcijas, išvykas į parkus, miškų tvarkymą, inkilų kėlimo akcijas ir kt.
O balandžio 1 d. – Pasaulinė paukščių diena. 1906 m. šią dieną buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus. Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.
Administratorė E. Romeiko pagal virtualų kalendorių day.lt,
nuotr. socialinė darbuotoja B. Bocevič
Kviečiame susitikti NEMOKAMOJE NUOTOLINĖJE paskaitoje
,,Paauglystės tarpsniai ir tėvų (globėjų, mokytojų) vaidmuo juose” 
Norint palaikyti glaudų, pasitikėjimu grįstą ryšį su paaugliais ir jiems padėti, pirmiausia svarbu juos suprasti. Paauglystė – ypatingas asmens raidos tarpsnis, kuriame vyksta didžiuliai pokyčiai tiek fizinėje, tiek emocinėje, socialinėje, protinėje srityse.
Paskaitos metu pristatomi pagrindiniai paauglystės (11-18 m.) tarpsniai ir paaiškinama, ko tiksliai paaugliams reikia iš suaugusiųjų kiekvienoje stadijoje, aptariami pagrindiniai veiksmai, kurių tėvai ar kiti paauglių gyvenime esantys svarbūs suaugusieji turėtų imtis, kad suteiktų jiems tai, ko labiausiai reikia.
Paskaita nemokama;Paskaitą ves Vytauto Didžiojo universiteto ir Kolpingo kolegijos dėstytoja, mokslo darbuotoja, Kolping Lietuva patarėja švietimo klausimais, socialinė darbuotoja, socialinių mokslų (edukologijos) daktarė, socialinio darbo magistrė dr. Ramunė Bagdonaitė-Stelmokienė;Paskaita vyks 2025 04 02, 18-20 val.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Respublikiniu priklausomybės ligų centru, siekdami stiprinti tėvų vaidmenį vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje, parengė 10 informacinių videofilmų, skirtų tėvams, vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tema. Trumpų animuotų 10 informacinių videofilmų tikslas – suteikti tėvams naudingos informacijos ir patarimų, padėsiančių kalbėti su vaikais ir spręsti situacijas, susijusias su psichoaktyviosiomis medžiagomis.
Skaitykite toliau
PATIRI SMURTĄ?
NETYLĖK!
KREIPKIS PAGALBOS!
SPECIALIZUOTA KOMPLEKSINĖ PAGALBA SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PAVOJŲ PATIRIANTIEMS ASMENIMS AR SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE PATYRUSIEMS ASMENIMS
Dingusių žmonių šeimų paramos centro informacija
Sėjos darbai šeiminiuose namuose jau prasidėjo…
Nuotr. socialinė darbuotoja B. Bocevič,
individualios priežiūros darbuotoja V. Homčenko
Šios dienos tikslas – didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą bei žmonių toleranciją. Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą bei žmonių toleranciją.
Žmonės su Dauno sindromu turi lengvesnę ar sunkesnę protinę negalią: jie neišmoksta abstrakčiai, logiškai mąstyti, sunkiai įsimena, negali ilgam sukaupti dėmesio. Protinio atsilikimo sunkumo neįmanoma numatyti ankstyvoje kūdikystėje. Tai paaiškėja vaikui augant. Chromosomų perteklius lemia, kad vaikutis su Dauno sindromu nuo pat mažens vystosi lėčiau, tačiau dauguma tokių vaikų galės vaikščioti, bėgioti, laipioti, nemaža jų dalis išmoks bent kiek kalbėti bei patys apsitarnauti buityje (pavalgyti, apsirengti, nusiprausti, susišukuoti, pasinaudoti tualetu).
Vaikui su Dauno sindromu bei jį auginančiai šeimai jau nuo pat gimimo prireikia specialistų pagalbos.
Dauno sindromą turintys žmonės paprastai negali įsisavinti akademinių žinių, tačiau juos galima išmokyti savarankiškai apsitarnauti ar atlikti nesudėtingus konkrečius darbus, todėl vaikų su Dauno sindromu mokymas nukreiptas į jų asmens higienos, namų ruošos bei savitvarkos įgūdžių formavimą ir lavinimą.
Visi vaikai su Dauno sindromu yra unikalios asmenybės su savo ypatybėmis ir gebėjimais. Jeigu apie 1910 metus turintys Dauno sindromą išgyvendavo tik iki 9 metų, tai dabar gyvena iki 60 metų ir ilgiau.
Dėkojame administracijos, globos centro, šeiminių namų darbuotojoms ir globotiniams, dienos centrų “Kriauklelė” ir “Draugystės namai” vaikučiams ir darbuotojoms, kad prisijungė prie šios iniciatyvos ir įsiamžino su spalvotomis kojinėmis.
Pagal knygą Dauno sindromas: patarimai tėvams ir specialistams
bei Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos informaciją.
parengė administratorė E. Romeiko
Nuotr. E Romeiko, I. Žilinskienė, B. Bocevič, I. Žarina, I. Dzengo
Visuomenėje dažnai girdime, kad vaikai žino tik savo teises, bet ne atsakomybes. Tačiau vaiko teisių gynėjai tikina, kad teisės su atsakomybėmis tiek vaiko, tiek ir suaugusiojo gyvenime eina išvien. Tad tėvams apie jų pačių bei vaikų atsakomybes ir kaip jų nepamiršti, pataria vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė. „Tiek teisių, tiek ir atsakomybių tėvai savo vaiką turi mokyti nuo mažų dienų. Ir labai svarbu, kad vaikas suvoktų, jog šie du dalykai – neatsiejami. Juk kartu su teisėmis ateina ir atsakomybės“, – sako vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.
Teisės ir atsakomybės – ir vaikams, ir tėvams
Pašnekovė kaip vaiko atsakomybių pavyzdį pasitelkia būtent vaikų teises: „Vaikas turi teisę į pagarbą, o jo atsakomybė – gerbti save ir kitus, nesvarbu, kokia kitų žmonių išvaizda, kultūra, pažiūros, tikėjimas. Taip pat vaikas turi teisę į sveikatos priežiūrą, bet turi nepamiršti ir pats saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Dar reikia laikytis susitarimų ir taisyklių. Mokytis, ugdyti savo gabumus. Tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė.“
Žinoma, geriausia pamoka ta, kuri rodoma savu pavyzdžiu. Tad tėvam G. Salickienė pataria kasdien rodyti vaikams, kodėl svarbu atsakingai atlikti priskirtus darbus, laikytis susitarimų, gerbti aplinkinius. Be to, vaikui svarbu žinoti, kad švarūs namai, skanus maistas, nauji daiktai neatsiranda savaime. Tėvai dėl to sunkiai dirba, nes viena iš jų atsakomybių – užtikrinti visokeriopai laimingą vaikystę savo vaikams. Žinodami, kad ir jų tėvai turi tam tikrų atsakomybių ir jų laikosi, vaikai matys pozityvų pavyzdį ir jiems patiems bus lengviau tas pareigas prisiimti. Skaitykite toliau
Kupinas nuostabių galimybių ir kartais – neįtikėtinų rizikų, skaitmeninis pasaulis jau yra tapęs kasdienio mūsų gyvenimo dalimi. Su jo iššūkiais nuolat susiduria ir suaugusieji, ir – pažeidžiamiausi – vaikai.
Raginame pasitikrinti, ar galime tapti priklausomi nuo interneto. Lietuvos mokslininkai parengė patikimus instrumentus – klausimynus, leidžiančius atpažinti vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pernelyg didelį įsitraukimą į interneto naudojimą, keliantį iššūkių kasdienėms veikloms. Pasitikrinti, ar interneto naudojimas pernelyg neužvaldė, nuo šiol Lietuvoje gali kiekvienas.
Atsakę į klausimus ar pasirinkę Jums labiausiai tinkančius teiginius ir suskaičiavę balus, sužinosite savo rezultatus ir galėsite juos įvertinti pagal pateiktas rekomendacijas. Bandykite, domėkitės, sužinokite daugiau! Naujų – skaitmeninės higienos – įgūdžių turime mokytis kiekvienas, besinaudojantis internetu. Pakvieskite dalyvauti ir vaikus, paauglius. Jei kyla daugiau klausimų arba neramu dėl gauto rezultato, kreipkitės profesionalios specialistų pagalbos.
Klausimyną galite rasti čia.
Informaciją pagal Skaitmeninės etikos centrą parengė
administratorė E. Romeiko.
Nuotr.Pixabay
