Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras

Birželio 30-ąją, pirmadienį, visoje Lietuvoje prasidėjo Vaikų globos savaitė – savaitė, skirta ne tik atkreipti dėmesį į globos reikšmę, bet ir išgirsti tuos, kurie jau pasirinko šį gyvenimo kelią bei tuos, kurie vis dar laukia mylinčios šeimos. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje šia proga buvo surengtas iškilmingas atidarymo renginys, sukvietęs Vilniaus rajone gyvenančius globėjus, globos ambasadorius, Šeimos ir vaiko krizių centro bei Šeimos ir vaiko gerovės centro atstovus.

Renginyje dalyvavęs Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič išreiškė dėkingumą globėjams ir pasidžiaugė, kad Vilniaus rajonas, aktyviai rūpindamasis vaikų gerovės klausimais, tampa geru pavyzdžiu Lietuvoje.

Renginio metu svečiai dalinosi savo įkvepiančiomis istorijomis, kurios ne tik atskleidė iššūkius, bet ir parodė, kokią įtaką vaiko gyvenimui gali turėti asmenys, nusprendę tapti globėjais. Šios istorijos taip pat parodė, kad globa nėra iššūkis, o procesas, kurio metu auga ir keičiasi tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Susitikimo metu Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro direktorė Leokadija Pavtel įteikė Vilniaus rajono globos ambasadoriams – merui Robertui Duchnevičiui, Socialinės gerovės skyriaus vedėjai Kristinai Malinovskai,  ir Lietuvos Respublikos Seimo narei Ritai Tamašunienei  – centre sukurtus paveikslus.

Šiuo metu Vilniaus rajone globėjų šeimose gyvena 197 vaikai, o daugiau nei 20 vaikų gyvena šeiminiuose namuose. Vaikų globos savaitė – tai svarbi iniciatyva, skatinanti visuomenę atkreipti dėmesį į globos sistemos reikšmę bei jos kuriamą vertę. Šis laikotarpis suteikia galimybę ne tik įvertinti globėjų indėlį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą, skleidžiant žinią apie atsakingą vaikų globą ir kiekvieno vaiko teisę augti saugioje bei mylinčioje aplinkoje.

Visas straipsnis čia.

Nuotr. VRSA

Šeiminių namų Rukainių k. globotiniai leidosi į pažintinę–poilsinę kelionę į Birštoną. Jie aplankė Birštono muziejų ir susipažino su šio miesto istorija. Taip pat lankėsi „Tulpės” sanatorijai priklausančioje Geltonojoje biuvetėje – statinyje, iš kurio trykšta mineralinis vanduo. Aplankė ir mineralinio vandens garinimo bokštą „Druskupis”.

Vaikai pramogavo „Pramogų kalne” – vasaros rogučių trasoje, padangų trąsoje ir tinklų labirinte. Linksmai leido laiką SPA centre, baseinų ir pirčių komplekse. 
Užkopė į Birštono apžvalgos bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabus vaizdas į Nemuną nuo
30–70 metrų aukščio šlaitų. Taip pat pasiplaukiojo laivu ir aplankė „Ožkų pečių”.
 Kelionė buvo nuostabi – prabėgo kaip akimirksnis.

Socialinė darbuotoja A. Kalonienė

Pastaraisiais metais Lietuvoje daugėja jaunuolių, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje. O vienas iš didesnių jaunimo nusiskundimų – vis užplūstantis nerimas. Anot vaiko teisių gynėjų, nerimas – tai ne žmogaus „gedimas“, o kūno ir proto ženklas, kad kažkas viduje prašo dėmesio ir pokyčių. Kaip nerimą įveikti, pataria vaiko teisių vyr. specialistė, psichologė Brigita Kudarauskienė.

„Šiandien vis dažniau girdime žodžius „nerimas“ ar „nerimo ataka“. Tai frazės, kuriomis žmonės dažniausiai bando įvardinti stipraus nerimo epizodus ar panikos priepuolius. Daug žmonių patiria šiuos jausmus, todėl gali pasirodyti, kad tai tapo mūsų kasdienybe. Bet ar tai reiškia, kad su mumis kažkas blogai? Iš tikrųjų ne. Jausti nerimą yra visiškai normalu, o nerimo ataka nėra tai, ko turėtume gėdytis. Tai tiesiog ženklas, kad mūsų kūnas ir protas pavargo, kad kažkas viduje prašo mūsų dėmesio ar poilsio. Dažnai taip nutinka, kai ilgai patiriame stresą ar labai daug dirbame“, – pataria vaiko teisių gynėja bei psichologė Brigita Kudarauskienė.

Nerimą gydo saugumo jausmas
Ypač sudėtingu ir iššūkiu kupinu laiku gali tapti paauglystė. Šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus vaikų santykis su tėvais. Svarbu, kad jie savo paauglį išklausytų, palaikytų, priimtų su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo sunkumus ir padėtų juos spręsti.
Tėvams vaiko teisių gynėja B. Kudarauskienė pataria sukurti saugią, palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas. Saugioje aplinkoje būdamas vaikas lengviau galės kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus. Tiesa, gali tekti paskatinti jaunuolį atsiverti, padrąsinti, tačiau neskubėkite siūlyti sprendimų – tiesiog išklausykite.
Be to, pašnekovė ragina užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, gautų pakankamai poilsio, sveikai maitintųsi ir turėtų galimybę aktyviai leisti laiką: „Tačiau jeigu nerimo simptomai nepraeina, nedelskite ir kreipkitės į specialistą: psichologą ar psichiatrą.“

Žinutė jaunimui: „esi ne vienas“
Vaikams ir paaugliams vaiko teisių gynėjai siunčia kelias svarbiausias žinutes: „Pirmiausia, nepamiršti, kad nesi vienas. Net jeigu šiuo metu jautiesi blogai, tai praeis. Svarbu rasti patikimą žmogų, su kuriuo būtų galima pasikalbėti. Tai gal būti mama, tėtis, mokytojas, močiutė ar kitas suaugusysis, kuriuo pasitiki. Jeigu gėda ar bijai kreiptis į artimiausius, visada gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus ir psichologus, dirbančius pagalbos linijose. Jie tave išklausys ir padės.“
Psichologė tikina, kad atviras dalijimasis su artimaisiais ar bendraminčiais gali tapti svarbiu žingsniu į savipagalbą. Kai žinome, kad nesame vieni, tampa lengviau.
Be to, B. Kudarauskienė pastebi, kad emocijas priimti ramiai padės ir kvėpavimo pratimai. Jie gali nukreipti mintis nuo išorinio streso: „Kai kvėpuoji lėtai, ramiai, kūnas nusiramina, o mintys pasidaro aiškesnės. Reikia prisiminti, kad jausmai nėra priešai. Jie mums padeda suprasti, ko mums reikia. Kai suprantame savo jausmus, galime geriau savimi pasirūpinti.“

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
Nuotr. VVTAĮT

Kviečiame visus, ir mažus ir didelius, į kasmetinę, jau devintą kartą organizuojamą, tapusią tradicija Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centro organizuojamą vaikų, globėjų, įtėvių ir visų prijaučiančių žmonių šventę “MEILĖ KURIA ŠEIMĄ”!!!

Šventė vyks 2025 m. liepos 3 d. 13 val. Kalveliuose
(Vilniaus g. 13).

Jūsų lauks vaišės (picos, dešrainiai, popkornas, kiti saldumynai) ir pramogos (Šaulių sąjungos, Pasienio, Gaisrinės ir Policijos tarnybos, putos, žaidimai, loterija, foto budelė ir daug kitų).

Lauksime Tavęs!

Pametinukai – tai ne tik didžiulis džiaugsmas, bet ir iššūkis tėvams, kurie siekia užtikrinti, kad abu vaikai jaustųsi vienodai mylimi, svarbūs ir saugūs. Vaiko teisių gynėjams dažnai tenka išgirsti, kad tėvai, auginantys mažus vaikus, susiduria su dilema kaip paskirstyti dėmesį, kai abu mažyliai turi didelius emocinius ir fizinius poreikius. Tad patarimais, kaip dalinti meilę ir rūpestį, kad nė vienam jo netrūktų, dalinasi vaiko teisių gynėja Aistė Šiuipienė.

„Net jeigu jūsų vaikai panašaus amžiaus, jų charakteriai ir reakcijos gali labai skirtis. Vienas gali būti jautresnis, labiau reikšti emocijas, o kitas – labiau savarankiškas. Tėvų arba globėjų užduotis – pastebėti šiuos vaikų skirtumus ir atitinkamai prisitaikyti“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja Aistė Šiuipienė.

Lygiavertis dėmesys, bet skirtingi jo parodymo būdai
Vaiko teisių gynėjai primena, kad labai svarbu suvokti, jog lygiavertis dėmesys nebūtinai reiškia visiškai vienodą laiką ar veiklas: „Visų pirma, lygiavertis dėmesys reiškia jautrumą kiekvieno vaiko poreikiams ir gebėjimą užtikrinti, kad nė vienas nesijaustų paliktas nuošalyje.“
Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai šeimoje vienas iš vaikų yra itin prisirišęs ir reikalauja daugiau fizinio kontakto, tokiu atveju, anot vaiko teisių gynėjos A. Šiuipienės, tėvai gali skirti papildomo laiko apsikabinimams, raminimui. Tačiau kitam vaikui gali norėtis daugiau dėmesio per bendras veiklas, pokalbius ar žaidimus. Tad jis labiau vertins pasivaikščiojimą parke ar stalo žaidimų vakarą.
Tad idealiausia „aukso viduriuko“ ieškoti vieną dieną skiriant vieno vaiko pomėgiams, kitą – kito. Arba, jei šeimoje yra abu tėvai, pasidalinti ir pusdienį su vaikais leisti atskirai: mama su vienu vaiku, tėtis su kitu.

Broliai ir seserys – ne konkurentai
Žinoma, pasitaiko atvejų, kai vaikai ima konkuruoti dėl tėvų dėmesio. Vaiko teisių gynėjai primena tėvams, kad svarbiausia tokiu atveju priminti ir nuolat puoselėti vaikų tarpusavio ryšį.
Natūralu, kad kartais mažiesiems tenka priminti, kad jie ne konkurentai dėl tėvų dėmesio, o broliai ir seserys, kurie gali tapti geriausiais draugais. Tėvai gali skatinti bendras veiklas, kurios stiprintų jų tarpusavio ryšį: žaidimus, kūrybines veiklas ar tiesiog mokyti juos dalintis ir rūpintis vienas kitu. Tačiau tuo pačiu svarbu užtikrinti, kad nė vienas iš vaikų nejaustų pareigos nuolat nusileisti kitam – abu turi būti girdimi ir gerbiami.

Visas straipsnis čia.

Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
Nuotr. Pixabay

Pagerėjus orui ir pasirodžius saulei šeiminių namų Kalvelių k. kolektyvas kartu su vaikais noriai gražina savo aplinką. Darbas žmogų puošia :)))
   

Socialinė darbuotoja B. Bocevič

Gebėjimas drąsiai ir be agresijos išsakyti savo nuomonę (net ir kitiems nepatogią), apginti savo poziciją, ištarti NE – vadinamas asertyvumu. Kokie ženklai išduoda, kad jums trūksta asertyvumo?

1. Vengiate būti kritikuojami ar atstumti, nors pastebite, kad tai jums kenkia.

Pričiumpate save, kad prikandate liežuvį situacijose, kai reikėtų save išreikšti. Jaučiate, kad dažnai paminami jūsų poreikiai, paniekinamos jūsų ribos. Normalu, kad mes trokštame priklausyti bendruomenei. Normalu ir bijoti, kad nepaklusnumas mus iš šios bendruomenės išspirs. Problema kyla tada, kai šios baimės mus paralyžiuoja. Nesiimame jokių produktyvių veiksmų. Net jeigu sąlygos baisios, taikstomės. Taikstomės vien dėl to, kad nebūtume atstumti.

2. Pasyvi agresija yra jūsų mėgstama komunikacijos forma.

Kada žmonės renkasi pasyvią agresiją? Dažniausiai tada, kai bijo pasekmių, susijusių su atviru nuomonės išsakymu. Pasyvi agresija leidžia nepasitenkinimą, kritiką, pyktį išreikšti subtiliau. Mes vis dar darome poveikį pašnekovui, bet tarsi sumažiname savo rizikas.  Atvirą agresiją bent jau lengva atpažinti (ir imtis veiksmų), o pasyvi agresija įneša daug neaiškumo, abejonių ir disfunkcinės tarpusavio dinamikos, kuri gali užsitęsti metų metus.

3. „Kompromisas“ dažniausiai reiškia, kad jūs nusileidžiate.

Apgalvokite pastarųjų savaičių ar pastarojo mėnesio kompromisus, į kuriuos leidotės darbe ar namuose. Nesvarbu, kokia tema diskutavote. Esminis klausimas: ar bendras sutarimas buvo maždaug per vidurį, ar kažkuris nusileidote daugiau? Jeigu jūs NUOLAT būnate tas, kuris nuolaidžiauja, kokia pagrindinė to priežastis? Jei atsakymas yra „mane vargina nesutarimai“ arba „noriu įtikti, patikti, nekelti bėdų“ – tai aiški užuomina, kad jums trūksta asertyvumo įrankių. 

4. Jūsų bandymai išsakyti nuomonę subliūkšta.

Jūs bandote išreikšti drąsesnę, stipresnę nuomonę, tačiau susidūrę su opozicija iškart pasiduodate. Galite turėti visus reikiamus argumentus, tačiau vos pajuntate aplinkinių priešiškumą – kažkas nutinka: lūžta balsas, dreba širdis, linksta kojos. Viskas, ko norite, tai kuo greičiau dingti iš nepatogios situacijos.

5. Jaučiate gilų nepasitenkinimą.

Psichologo Leono Seltzerio teigimu, asertyvumo stygius brangiai kainuoja: tikėtina, kad svarbiausi mūsų poreikiai lieka nepatenkinti. Žmonės, kurie renkasi pasyvų nutylėjimą, ypač dažnai jaučiasi nesuprasti, nevertinami. Svarbu suprasti, kad dažniausiai aplinkinių nesupratimas NĖRA automatinis įrodymas, jog esate nemylimi. Tai tiesiog ženklas, kad žmonėms aiškiai neiškomunikuojate savo lūkesčių (t. y. jie nežino, ko trokštate). 

6. Jums sunku suformuluoti, kas konkrečiai jūsų netenkina.

Vienas akivaizdžiausių ženklų, kad jums trūksta asertyvumo – nesugebėjimas pasakyti, kas jus iš tikrųjų pykdo, kelia nerimą ar liūdina. Jums baisu, kad pradėjus nuoširdžiai šnekėtis paaiškės: vertybiniai skirtumai milžiniški, jų neįmanoma išspręsti. Todėl jautrias temas stengiatės apeiti ratu, leidžiate sau kritikuoti tik neesminius dalykus.

Visas stripsnis čia.

Pagal psichologijatau.lt parengė administratorė E. Romeiko
Nuotr. Pixabay

Šeimininių namų Rukainių k. globotiniai kiekvieną sekmadienį laisvalaikį leidžia aktyviai Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“. Lanko plaukimo pamokas. 
Baseinas – tai vieta, kurioje vaikučiai mokosi plaukti, susipažįsta su saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, mokosi įvertinti savo fizines galimybes konkrečiose situacijose.
Vanduo yra gera terpė vaikams sveikai augti ir formuotis: čia jie grūdinasi, formuoja higienos įpročius, lavina kūną ir protą.

Socialinė darbuotoja A. Kalonienė

Nuotr. individualios priežiūros darbuotoja L. Podvorska