Empatija – vienas svarbiausių gebėjimų, padedantis kurti stiprius tarpusavio santykius, išvengti konfliktų ir užaugti atsakingu, supratingu žmogumi. Empatiški vaikai geriau suvokia tiek savo, tiek ir kitų jausmus, lengviau sprendžia nesutarimus ir geba būti atidūs savo ir aplinkinių emocijoms. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pastabi, kad empatija nėra įgimtas bruožas – ji ugdoma nuo pirmųjų gyvenimo metų, o svarbiausi mokytojai šioje kelionėje yra tėvai bei artimiausia aplinka. Kaip auginti vaiką empatišku žmogumi, pataria vaiko teisių gynėja Eidvilė Jokubauskaitė.
Anot vaiko teisių gynėjos Eidvilės Jokubauskaitės, neretai pačios efektyviausios pamokos dažniausiai slypi kasdienybėje: „Galbūt pagalbos prireikia draugui ir tuomet kartu su vaiku galite bandyti padėti, o gal matote sužeistą gyvūną ir kartu skambinate aplinkosaugininkams, laukiate, kol jie atvyks ir prižiūrite sužeistą gyvūną. Be to, galima kartu su vaiku dalyvauti labdaros akcijose, savanoriauti. Tokiu atveju ugdysite ne tik empatiją, bet ir bendravimo įgūdžius.“
Vaiko teisių gynėja E. Jokubauskaitė pastebi, kad geriausiai įsimename tas pamokas, kurios buvo parodytos praktiškai. Vaikas mokosi iš to, ką mato ir girdi, tad suaugusiesiems pašnekovė pirmiausia pataria bendraujant tarpusavyje ir su vaiku patiems būti empatijos pavyzdžiu.
Tad, žvelgiant į situaciją, kai brolis su sese susipyko dėl sugriautos smėlio pilies, itin svarbi galimybė susėsti su šeima ir išsikalbėti: „Gavę progą nurimti ir pasikalbėti su tėvais, vaikai galės ramiai susėsti ir, padedami tėvų, susitaikyti. Svarbiausia, kad abu vaikai jaustų, kad jų jausmai svarbūs ir bus išklausyti. Tačiau taip pat vaikus svarbu mokyti, kaip išreikšti savo emocijas, neskaudinant kitų. Švelnus, pagarbus ir kantrus bendravimas iš tėvų pusės mokys ir vaikus kantrybės bei empatijos.“
Visas straipsnis čia.
Parengė administratorė E. Romeiko
pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos informaciją
Nuotr. Pixabay
