Viena ryškiausių ir linksmiausių tradicinių švenčių Lietuvoje, užgavėnės, pažymi žiemos pabaigą ir artėjantį pavasarį. Kiekvienais metais ši šventė vyksta likus 46 dienoms iki Velykų, antradienį prieš Pelenų dieną. Dienos centras “Draugystės namai” kepė blynus ir gamino kaukes, o po vaišių vaikai linksmai leido laiką.
Kaukės bei persirenginėjimas – vienas pagrindinių užgavėnių šventės atributų. Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Kaukės dažniausiai daromos iš medžio žievės, avikailio arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą.
Šeiminiai namai (Naujoji g.) linksmai leido laiką gaminant Užgavėnių kaukes.
Užgavėnėms senovės Lietuvoje buvo ruošiamasi kaip didelei šventei. Svarbiausia – persirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Administratorė E. Romeiko,
socialinė darbuotoja B. Bocevič,
užimtumo specialistė I. Dzengo
