Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Taigi prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą (psichologijatau.lt).
Galbūt dėl karantino yra daugiau laiko skaityti ir ieškoti knygų rekomendacijų.
Pirmąkart Krizių centro darbuotojai pasakoja apie skaitomas knygas ir dalijasi mintimis apie jas.
Leokadija, direktorė
Silva rerum III : romanas / Kristina Sabaliauskaitė.
Vilnius : “Baltų lankų” leidyba
Ši dalis atrodo kitokia nei ankstesnės. Istorija čia pateikiama tik iš vieno veikėjo perspektyvos (Jonas Izidorius) ir yra mažiau ištęsta laike bei erdvėje – veiksmas vyksta keliose vietose, 1748-1749 metais. Kristinos Sabaliauskaitės rašymo stilius žavi kaip visada – gyvas istorinio laikmečio atvaizdavimas, nuostabiai vaizdinga kalba bei švelnus žaidimas mistikos elementais. Istorinių romanų ciklas „Silva rerum“ – be abejo, vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje.
Pirmoji ciklo dalis 2008 m. pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybingiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Antrasis romanas „Silva rerum II“ irgi tapo Metų knyga, o autorė 2011 m. apdovanota Šv. Kristoforo statulėle už Vilniaus atspindžius literatūroje. Trečioji ciklo dalis „Silva rerum III“ išleista 2014 m. Už visas tris romano dalis 2015 m. rašytoja apdovanota Liudo Dovydėno premija. Pagal ciklą „Silva rerum“ rengiamos literatūrinės ekskursijos. „Silva rerum IV“ puikiai įvertino ir skaitytojai, ir žymūs literatūros kritikai, ji nuo pat pasirodymo puikuojasi geriausių knygų viršūnėse, o skaitytojai rinkdami geriausias lietuviškas šimtmečio knygas savo balsais „Silva rerum“ tetralogijai skyrė trečią vietą (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2018-05-31-susitikimas-su-kristina-sabaliauskaite-kaune/170157 )
Edita, socialinė darbuotoja
Augant Kainui : kaip apsaugoti berniukų jausmų pasaulį / Dan Kindlon, Michael Thompson ir Teresa Barker ; iš anglų kalbos vertė Ieva Šimkuvienė. Vaga
Augant Kainui parašė du psichologai iš JAV. Abu aktyviai dirba mokyklose su berniukais ir paaugliais. Šią knygą parašė norėdama sulaužyti tradicinį požiūrį į berniukų auklėjimą, kuris, jų nuomone, metų metus yra neteisingas ir žalojantis. Psichologai knygoje nagrinėja įvairias problemas, kurias įprastai patiria berniukai bei juos auginantys žmonės. Ši knyga padeda labiau suprasti ir pažinti berniukų jausmus.
Ką jie jaučia, kodėl elgiasi vienaip ar kitaip ir kaip labiau juos suprasti bei padėti užaugti socialiai subrendusiomis empatiškomis, emociškai stabiliomis ir stipriomis asmenybėmis.
trumpai – šioje knygoje ypač konkrečiai, aiškiai, su pavyzdžiais bei tyrimais pasakojama apie tai, kaip šiuolaikinis požiūris į berniukų auklėjimą paveikia jų psichiką, elgesį ir kaip mes visa tai galime pakeisti. O keisti būtina – juk norime, kad mūsų sūnus užaugtų laimingais žmonėmis.
Augant Kainui – knyga, kurią privalu perskaityti visoms mamoms ir tėčiams, auginantiems berniukus.
Vigita, psichologė
Prisipažįstu : romanas / Jaume Cabré; iš katalonų kalbos vertė Valdas V. Petrauskas. Vilnius : Alma littera.
Knyga net 800 puslapių, tačiau aš labai norėjau ją perskaityti, nes girdėjau daug liaupsių ir vertingų atsiliepimų. Ir tikrai, aš pati labai greitai įsitikinau, kad tai visiškas šedevras. Istorija – prasminga, gili, jaudinanti ir įtraukianti. Norėjosi mėgautis kiekvienu jos etapu, įsijausti į veikėjų gyvenimiškus potyrius, išjausti ir įsitraukti emociškai. Manau, pradėjus skaityti, daugelis nustebs, nes autoriaus pasirinkta istorijos pasakojimo forma ir struktūra labai neįprasta.
Keliausite laiku, bus daug veikėjų, daug veiksmo vietų, daug įvykių… Kaip ir parašyta knygos anotacijoje: „Monumentaliame romane „Prisipažįstu“ savo vaidmenis atlieka daugiau nei du šimtai veikėjų, veiksmas vyksta keturiose šalyse ir apima net septynis Europos istorijos amžius.“ Iš pradžių reikės priprasti, todėl skaitysis lėčiau, bet kuo toliau, tuo bus įdomiau, nes vis aiškiau dėliosis istorijos paveikslas. Atsiskleis įvykių priežastys ir pasekmės, paaiškės kaip jos jungiasi tarpusavyje ir tuomet jau taip įtrauks į įvykių sūkurį, kad asmeniškai aš skaitydama prarasdavau laiko nuojautą… Romane atsiskleidžia Adriano Ardevolio gyvenimas nuo gimimo iki mirties. Talentingas, poliglotas, puikiai griežiantis smuiku antikvarinių brangenybių kolekcionieriaus sūnus savo tėvui buvo tik kaip pasididžiavimo objektas prieš kitus. Autorius pasakodamas apie Adriano gyvenimą, kaip pagrindinį akcentą pateikia blogio ir kaltės atpirkimo, jos nuplovimo motyvus. Ardevolis sekdamas savo šeimos, giminės pėdsakais, gan anksti suvokia, kad jo šaknys paženklintos blogiu, o savo gyvenimo pabaigoje, rašydamas romaną apie blogio esmę, analizuoja šią sąvoką visos žmonijos istorijos mastu.
Autorius įspūdingai aprašo meilės liniją. Visas knygoje pateiktas Adriano pasakojimas tarsi išpažintis mylimajai Sarai. Jų meilė buvo tokia brandi, tokia gili ir turtinga, tačiau kartu ir sudėtinga, pilna sopulių ir tragiškų posūkių.
„Saros piešiniai man – tai langas į dvasios tylą. Kvietimas pažvelgti į save. Aš myliu tave, Sara…Ir džiaugsmas, žėrintis tavo akyse ir nušviečiantis tavo žavų veidą, jis dabar priešais mane, kai rašau šį ilgą laišką, kuris turėjo tilpti dviejuose puslapiuose. Aš myliu tave.“
Didelį ir apjungiantį vaidmenį romane „atlieka“ XVIII amžiaus Storionio smuikas. Smuiko istorija prasideda nuo medžio pasodinimo iš kurio jis buvo pagamintas ir tęsiama iki pat šių dienų. Smuiko kelionė paženklinta skausmu ir blogiu. Jo kelias į Adriano namus taip pat pažymėtas ne pačiu švariausiu būdu.
Didelį ir apjungiantį vaidmenį romane „atlieka“ XVIII amžiaus Storionio smuikas. Smuiko istorija prasideda nuo medžio pasodinimo iš kurio jis buvo pagamintas ir tęsiama iki pat šių dienų. Smuiko kelionė paženklinta skausmu ir blogiu. Jo kelias į Adriano namus taip pat pažymėtas ne pačiu švariausiu būdu.
Didelį ir apjungiantį vaidmenį romane „atlieka“ XVIII amžiaus Storionio smuikas. Smuiko istorija prasideda nuo medžio pasodinimo iš kurio jis buvo pagamintas ir tęsiama iki pat šių dienų. Smuiko kelionė paženklinta skausmu ir blogiu. Jo kelias į Adriano namus taip pat pažymėtas ne pačiu švariausiu būdu.
„Karas pažadina žvėriškiausius žmogaus instinktus. Tačiau Blogis gyvuoja ir nesant karui ir nereikalauja jokios entelechijos – viskas priklauso nuo žmogaus“
Neįmanoma trumpai ar keliomis pastraipomis aprašyti šios knygos. Tačiau labai rekomenduoju ir neišsigąskite puslapių skaičiaus. Kiekvienas iš jų vertas jūsų dėmesio.
Evelina, administratorė
Laiškai mano dukroms : romanas / Emma Hannigan ; iš anglų kalbos vertė Jolita Parvickienė. Vilnius: Tyto alba.
Trys suaugusios seserys, trys labai skirtingi gyvenimai. Tačiau kiekviena iš seserų turi po paslaptį… Ir kiekvienos iš jų laukia gyvenimo pokyčiai, apie kuriuos jos nė neįtaria. Kiekviena turės padaryti po svarbiausią gyvenime sprendimą. Joms padės auklės patarimai, surašyti laiškuose, tačiau kažkas laiškus paslėpė…
Seserys auklę Mėją visuomet mylėjo labiau, nei mamą – visuomet užsiėmusią ir savo darbui visiškai atsidavusią akušerę Martą.
Skaitant daug svarsčiau apie savo motinystę, ar mano vaikams užtenka mano dėmesio, ką galėčiau pakeisti, kad daugiau būtume kartu. Labai šilta, emocinga ir jautri istorija. Rekomenduoju mamoms, dukroms, seserims bei visoms moterims.
Emma Hannigan (1972–2018) – airių rašytoja, daugelio bestselerių autorė, mirusi po ilgos kovos su vėžiu. Laiškai mano dukroms tai paskutinis jos romanas.
O štai dešimt priežasčių, kodėl verta skaityti
https://www.psichologijatau.lt/10-priezasciu-kodel-verta-skaityti/
Rekomenduojame!
Administratorė Evelina Romeiko
